top of page

Mamos istorija #001


Praėjus porai dienų po gimdymo - ašaros bėgo upeliais. Keičiasi kūnas, keičiasi rutina ir supratau, kad kartu pradingo ir mano laisvė. Prasidėjo gedulas buvusiam gyvenimui iki vaiko. Dar užplūdo gailesčio jausmas, kad pilvelyje tuščia, nebejaučiu tų mažų rankučių ir kojičių pasispardymo. Vietoj to atsirado ausis pjaunantis vaiko verkimas kas porą valandų ir nevalingi bei skaudūs kumštukų daužymai ieškant krūties. Antra savaitė jau eina ir namai bei sofa, kurioje žindau tapo savotišku kalėjimu. Sveiku protu suvokiu, kad mano vaikas pats gražiausias, kaip jį myliu…Bet kartu baisiai gaila ir alternatyvios realybės, kurioje turėčiau laipioti kalnais, įkvėpti gryno oro ir tiesiog jaustis laisva.



Comments


bottom of page