top of page

Mamos istorija #005

Mano jausmai buvo labai stiprūs... gimdymas, toks apie kokį galvojau, kokio norėjau, neįvyko. Įvyko extra cp. Laimė, su laiminga pabaiga, auga nuostabi dukrytė, bet tas įvykis netikėtas labai supynė jausmus ir mintis. Dar po operacijos buvo sutrikusi laktacija, labai sunkiai kūrėsi pieno fabrikėlis, nes operacija buvo 36 nėštumo savaitę. Nejutau nei sąrėmių, nieko, kas susiję su gimdymu. Pykau ant savęs, kad kažko nepadariau nėštumo metu, pykau ant vyro, kad kai norėjau, jo šalia nebuvo, pykau ant visko - kad man nesisekė su žindymu, kad vaikas savaitę inkubatoriuje gulėjo, pykau ir tebepykstu ant gydytojų, kad neišpildė mano noro nekirpti virkštelės iškart (to pasekoje mažakraujystę turėjome) pykau, kad nepadėjo ant krūtinės, nors pagal apgar skalės balus galėjo tą padaryti. Daug jausmų išgyvenau ir dar dabar sugrįžtu į juos pagalvodama apie antrą nėštumą. Vėl mintyse kuriu planus, kad bus viskas kitaip, bet vėl gali įvykti viskas ne taip, kaip planuoji. Baimė ir noras dar kartą tapt mama tarpusavyje kovoja iki šiol. Todėl, jei jaučiate panašius jausmus į liūdesį, pyktį, bejėgiškumą, geriau iškart kreiptis pagalbos į specialistus ir nelaukti. Nes tie jausmai gali užsitęsti, kaip tai atsitiko man.



bottom of page